Juosmens skausmas ne visada reiškia, kad kažkas yra pažeista

Tai viena svarbiausių žinučių, kurią verta žinoti pajutus nugaros apačios skausmą. Didžioji dalis juosmens skausmo atvejų priskiriama vadinamajam nespecifiniam juosmens skausmui. Tai reiškia, kad negalima nustatyti vienos konkrečios struktūros ar ligos, kuri vienareikšmiškai paaiškintų simptomus.
Skausmas yra sudėtingesnis nei paprasta formulė: pažeidimas = skausmas.Skausmo atsiradimą ir intensyvumą gali veikti audinių jautrumas, fizinis pasirengimas, kasdieniai krūviai, ankstesnė skausmo patirtis, miego kokybė, stresas ir bendra žmogaus savijauta. Tai nereiškia, kad skausmas yra „tik galvoje“. Skausmas yra realus. Tačiau jo stiprumas ne visada tiesiogiai parodo, kiek audiniai yra pažeisti.

Ilgai būnate vienoje padėtyje

Dažnai sakoma: „man skauda nugarą nuo sėdėjimo“. Tačiau pats sėdėjimas nėra problema ir nėra vienos tobulos laikysenos, kuri apsaugotų nuo visų nugaros problemų. Didesnę reikšmę gali turėti tai, kiek laiko praleidžiate nekeisdami padėties. Jeigu kelias valandas dirbate prie kompiuterio, ilgai vairuojate ar stovite beveik nejudėdami, tie patys raumenys ilgą laiką gauna panašų krūvį.
Vieniems žmonėms tai nesukels jokių simptomų.
Kiti gali pajusti:
- maudimą juosmens srityje;
- sustingimą;
- sunkumą išsitiesti;
- norą dažnai keisti padėtį;
- diskomfortą atsistojus po ilgesnio sėdėjimo.
Todėl kartais problema nėra ta, kad sėdite „neteisingai“. Kūnui tiesiog trūksta judesių įvairovės.

Krūvis nebūtinai reiškia sunkių daiktų kilnojimą

Kai kalbame apie fizinį krūvį, dažniausiai įsivaizduojame sunkų darbą, sportą ar didelio svorio kėlimą.Tačiau kūnas krūvį patiria ir daug kasdieniškesnėse situacijose.
Pavyzdžiui:
- aštuonios valandos prie kompiuterio;
- ilga kelionė automobiliu;
- darbas pasilenkus;
- dažnas vaiko nešiojimas;
- ilgas stovėjimas;
- sodo ar namų ruoša;
- staigus fizinio aktyvumo padidėjimas;
- neįprastai ilgas pasivaikščiojimas.

Svarbus ne tik vieno veiksmo intensyvumas. Svarbu ir tai, kaip dažnai jis kartojamas bei kiek jūsų kūnas šiuo metu yra tam pasirengęs. Jeigu kurį laiką judėjote mažiau, prasčiau miegojote ar buvote labai pavargę, anksčiau lengvai toleruotas fizinis krūvis gali būti jaučiamas visai kitaip.

Ar dėl juosmens skausmo kalti „silpni raumenys“?

Nebūtinai. Paaiškinti kiekvieną nugaros skausmą fraze „silpni nugaros raumenys“ būtų pernelyg paprasta. Juosmens srityje veikia daug skirtingų struktūrų: raumenys, fascijos, sąnariai, raiščiai, tarpslanksteliniai diskai ir nervinės struktūros. Tačiau net ir jos neveikia izoliuotai. Žmogaus savijautą lemia visas judėjimo, krūvio ir atsistatymo kontekstas. Vienas žmogus gali jausti ryškų raumenų įsitempimą. Kitam juosmuo atrodo tarsi „surakintas“. Trečiam skausmas atsiranda tik lenkiantis, ilgiau stovint arba atsistojant iš kėdės. Todėl vien skausmo vieta dar nepasako tikslios jo priežasties.

Miegas ir nuovargis taip pat svarbūs

Galbūt pastebėjote, kad po prastos nakties kūnas atrodo jautresnis. Tai nėra atsitiktinumas. Miegas yra svarbi nervų sistemos ir audinių atsistatymo dalis. Kai ilgą laiką miego trūksta, kūnas gali jautriau reaguoti į tuos pačius fizinius dirgiklius. Todėl kartais nugaros skausmas sustiprėja būtent tuo laikotarpiu, kai:
- daug dirbame;
- mažiau ilsimės;
- prasčiau miegame;
- patiriame ilgalaikę įtampą;
- sumažėja fizinis aktyvumas.
Tai viena priežasčių, kodėl šiuolaikinėje medicinoje užsitęsęs skausmas vertinamas ne tik pagal anatomines struktūras. Vertinamas visas žmogus.

Ar stresas gali sukelti nugaros skausmą?

Stresas nėra vienintelė nugaros skausmo priežastis, tačiau jis gali turėti įtakos tam, kaip kūnas patiria skausmą.
Ilgai trunkant įtampai gali keistis:
- miego kokybė;
- kvėpavimo pobūdis;
- raumenų tonusas;
- fizinio aktyvumo lygis;
- nervų sistemos jautrumas.
Todėl žmogus gali pastebėti, kad labai įtemptais gyvenimo laikotarpiais anksčiau buvęs nežymus diskomfortas tampa ryškesnis. Tai dar kartą parodo, kad nugaros skausmas dažnai nėra vienos struktūros problema.

O gal tai disko išvarža?

Nebūtinai. Žodžiai „protruzija“, „disko išvarža“ ar „degeneraciniai pokyčiai“ neretai skamba grėsmingiau, nei iš tiesų turėtų. Vaizdiniuose stuburo tyrimuose įvairių pokyčių randama ir žmonėms, kurie visiškai nejaučia nugaros skausmo. Be to, tokių radinių daugėja su amžiumi. Tai reiškia, kad magnetinio rezonanso tyrimo rezultato negalima vertinti atskirai nuo žmogaus simptomų.
Svarbu:
- ką žmogus jaučia;
- kada atsiranda skausmas;
- kur jis plinta;
- kokie judesiai jį keičia;
- ar yra neurologinių simptomų.
Dėl šios priežasties esant įprastam nespecifiniam juosmens skausmui MRT paprastai nėra pirmasis tyrimas, kurio reikia imtis.

Kodėl vieną dieną skauda, o kitą beveik ne?

Tai taip pat dažnas klausimas. Jeigu būtų pažeista tik viena konkreti struktūra, galėtų atrodyti logiška, kad skausmas kiekvieną dieną turėtų būti panašus. Tačiau žmogaus organizmas taip neveikia.
Skausmo intensyvumą gali keisti:
- tos dienos fizinis krūvis;
- ankstesnės dienos aktyvumas;
- miego kokybė;
- nuovargis;
- ilgas sėdėjimas;
- emocinė įtampa;
- judėjimo kiekis.
Todėl simptomų svyravimai nebūtinai reiškia, kad vieną dieną nugara „sugedo“, o kitą „pasitaisė“. Keičiasi visas organizmo kontekstas.

Ar skaudant nugarą geriau nejudėti?

Dažniausiai – ne. Kai pradeda skaudėti juosmenį, natūrali reakcija yra jį saugoti. Kartais žmogus ima bijoti pasilenkti, pasisukti ar net vaikščioti, nes atrodo, kad judesys gali padaryti dar daugiau žalos. Tačiau daugeliu įprasto juosmens skausmo atvejų ilgas gulėjimas ir visiškas fizinio aktyvumo vengimas nėra rekomenduojami. Kiek leidžia savijauta, verta išlaikyti kasdienį judėjimą.
Tai gali būti labai paprasti dalykai:
- trumpi pasivaikščiojimai;
- dažnesnis padėties keitimas;
- atsistojimas nuo darbo stalo;
- lengvi įprasti kasdieniai judesiai;
- palaipsnis grįžimas prie įprastos veiklos.
Nereikia judėti „per skausmą“ bet kokia kaina. Tačiau taip pat nereikia automatiškai manyti, kad kiekvienas nemalonus pojūtis reiškia žalą.

O kaip masažas?

Masažas kai kuriems žmonėms gali padėti trumpam sumažinti skausmą, įtampos ar sustingimo pojūtį ir pagerinti savijautą. Tačiau svarbu suprasti jo vietą. Masažas nėra būdas „sustatyti slankstelius į vietą“, „išstumti išvaržą“ ar mechaniškai pašalinti visas juosmens skausmo priežastis. Lygiai taip pat skausmingesnis masažas nebūtinai reiškia veiksmingesnį masažą. Esant pasikartojančiam ar užsitęsusiam juosmens skausmui dažniausiai svarbus platesnis požiūris: judėjimas, palaipsnis fizinio pajėgumo didinimas, miegas, kasdienio krūvio valdymas, o prireikus – sveikatos priežiūros specialisto konsultacija.

Kada dėl juosmens skausmo reikėtų kreiptis į specialistą?

Didžioji dalis nugaros skausmo atvejų nėra pavojingi. Tačiau yra situacijų, kai skausmo nereikėtų tiesiog stebėti ar bandyti spręsti savarankiškai.
Pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu ar gydytoju verta, jei:
- skausmas nepraeina ar nuolat kartojasi;
- jis ryškiai riboja kasdienę veiklą;
- pradeda plisti į koją;
- atsiranda tirpimas ar dilgčiojimas;
- jaučiate kojos silpnumą;
- simptomai palaipsniui stiprėja;
- skausmas prasidėjo po reikšmingos traumos.

Kada reikalinga skubi medicinos pagalba?

Nedelskite kreiptis medicininės pagalbos, jeigu kartu su nugaros skausmu atsiranda:
- naujas šlapimo ar išmatų nelaikymas arba sunkumas pasišlapinti;
- jutimų praradimas tarpvietės ar vadinamojoje „balno“ srityje;
- ryškus ar greitai progresuojantis kojų silpnumas;
- labai stiprus ir greitai blogėjantis skausmas kartu su sunkia bendra savijauta;
- aukšta temperatūra ir ryškus nugaros skausmas.

Tokie simptomai nėra tipiški paprastam nespecifiniam juosmens skausmui ir turi būti įvertinti medikų.